- pakitėti
- pakitė́ti vksm. Jõs óda pakitė́jo.
.
.
pakitėti — intr. pasikeisti, pasidaryti kitokiam: Tėvas grįžo kažkoks pakitėjęs A.Vencl. Žmona valandėlę tylėjo, sekdama pakitėjusį vyrą akimis J.Balt. Pakitės reikalavimai sp. Kiti gyvuliai patys kiek pakitėjo dėl klimato permainų, kiti visai išnyko J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
pakitėjimas — sm. (1) BŽ184 → pakitėti: Visiškai klaidingas yra Feuerbacho tvirtinimas, kad žmonijos laikotarpiai skiriasi vienas nuo kito tik religijos pakitėjimais rš. Čia mes randame įdomių paralelių ir pakitėjimų V.Myk Put. Kiekvienas tokio balsio… … Dictionary of the Lithuanian Language